Septintajam pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkui – 105-eri

Iškelkime šiandien populiarų klausimą „kas vyksta Kaune?“ ir perkelkime jį 105-erius metus atgal. Toliau vyksta kovos už Lietuvos nepriklausomybę ir Kaune susitelkusi valstybės vadovybė deda visas pastangas, kad Lietuva išliktų, stiprėtų ir žengtų Vakarų Europon vedančiu keliu. Kaune verda politikos, ekonomikos, kultūros darbai, bet dar niekas negali būti ramus, ar neteks vėl iš naujo kentėti priešiškos jėgos primestą valdymą ir siekį naikinti lietuvybę. Būtent lietuvybės jėgos ir buvo sutelktos tokio likimo išvengimui, todėl, dar kartą paklausus „kas vyksta Kaune?“, esame linkę išskirti svarbiausią tos dienos įvykį – įsteigtas atskirasis Kauno batalionas.

Nuo Kauno bataliono įsteigimo turime pradėti karinio dalinio, kurį šiandien akcentuojame, istoriją. Pradžia buvo labai sudėtinga – vos ne pusė bataliono karių turėjo toliau vykdyti Kauno įgulos pareigas, einant įvairias sargybas, kas trukdė susitelkti į bataliono stiprinimą. O stiprinti tikrai buvo ką, kadangi net ne visi kariai turėjo batus. Uniformų ar ginklų trūkumą kariai dar galėjo pakęsti, bet blogas, iš supelijusių produktų gaminamas, maistas buvo kantrybę ir skrandžius palaužusi problema. Tokia padėtis iššaukė neramumus, kurie reiškėsi nepaklusnumu ir kario prestižą žeidžiančiais naktiniais žygiais į kauniečių sodus prisiskinti vaisių ir uogų. Prisiminkime, kad kalbame apie vasaros metą, kai sodų ir daržų gėrybės dar neprinokusios. Taip prie neleistinų ir baustinų naktinių žygių problemos prisidėjo ir neprinokusių gėrybių besaikio valgymo sukelta dizenterijos banga. Na, susidaryti sudėtingam pradžios vaizdui užteks… Geriau pereikime prie svarbiausių žygių, pelniusių šiam kariniui daliniui garbę.

Kas kitas, jei ne tiesioginė kova mūšių laukuose, nesigailint gyvybės ir sveikatos, pelnys didesnę garbę. Pirmosios kovos bataliono laukė bermontininkų fronte. Šiose kovose batalionas taip išaugo, kad 1919 m. gruodžio 1 d. buvo perorganizuotas į 7-ąjį pėstininkų pulką, kuriam kiek vėliau buvo suteiktas Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio vardas. Štai ir aišku, kokio karinio dalinio metines šiandien minime. Sėkmingai kovojęs bermontininkų fronte, pulkas dar labiau pasižymėjo kovose prieš lenkus.

Teisybės dėlei, turime pabrėžti, kad pasižymėta buvo tiek sėkmėmis, tiek nesėkmėmis. Gardino operaciją prieš lenkus galime laikyti ne tik nesėkme, bet net ir katastrofa, kadangi buvo sutriuškinti net 2 pulko batalionai. Tačiau, stiprus tas, kas išgyvena ir nepalūžta net ir po baisiausių nesėkmių. Lietuvai lemtingose Širvintų kautynėse kovojęs naujomis jėgomis pasipildęs 7 pėstininkų pulkas, atrodė, galimai neišvengs dar vienos katastrofos. Gynyba prieš gausesnes lenkų pajėgas grėsė dar vienu sutriuškinimu. Įsitikinus, kad gynyba disponuojamomis pajėgomis būtų pražūtinga, pasirinkta taktika „geriausia gynyba – puolimas“. 3-iojo bataliono vado vyr. ltn. Teodoro Balno pasiūlytas ir vadovaujamas reidas, apeinant lenkus iš užnugario, tapo lemtingu Širvintų kautynių momentu.

Būtent 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko pasiekta pergalė Širvintose sustabdė tolimesnį lenkų veržimąsi į valstybės gilumą ir malšino kilusią grėsmę Lietuvos valstybingumui. Garbingą pulko istoriją ir tradicijas šiandien tęsia Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas.

Nuo 1923 m. pulkas buvo dislokuotas Klaipėdos kareivinėse ir Šilutėje, Macikų dvare, o 1934 m. dalinys apsistojo Tauragėje. 1928 m. pulkui buvo įteikta vėliava su įrašu: „Meilė Lietuvos mūs žingsnius telydi!”.

Norintiems daugiau sužinoti apie šio Lietuvos kariuomenės pulko veiklą rekomenduojame istoriko Gintauto Surgailio knygą „Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas“,  kurios skaitmeninę versiją galite parsisiųsti iš čia.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.

7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko metinė šventė. Šventėje dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, stovi centre ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas, stovi centre, šalia Prezidento, ir kiti aukšti karininkai: antras iš kairės gen. ltn. Vladas Nagevičius; už jo nugaros, stovi plk. Povilas Plechavičius; už A. Smetonos stovi plk. Petras Genys – pulko vadas, prie S. Žukausko, iš dešinės, stovi Ernestas Galvanauskas – Klaipėdos uosto valdybos pirmininkas, prie jo – gen. ltn. Vincas Grigaliūnas-Glovackis, plk. Raimundas Liormanas – Klaipėdos krašto komendantas. 1927 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko vado Antano Juozapavičiaus kapas Alytuje, 1919 m. A. Juozapavičius – pirmasis Lietuvos karininkas, 1919 m. vasario 13 d. žuvęs kovose už Lietuvos nepriklausomybę
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko dirbtuvės, XX a. 3 deš.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko karininkai ant apšalusio Klaipėdos uosto molo, 1923-1927 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko būrio vadas Jurgis Juškevičius (1913-1978), 1939 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kariai tapo paveikslą. Paveiksle vaizduojami gynybos poziciją užėmę ginkluoti Lietuvos kariai. Teptuką rankoje laiko eilinis Vrubliauskas. 1936 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kareivinės Klaipėdoje. Šiose kareivinėse 1923–1934 m. buvo dislokuotas 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko štabas, pirmasis ir antrasis batalionai. 1926 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kareivinės Klaipėdoje. Matyti kareivinių vartai ir prie įėjimo budinti sargyba. Šiose kareivinėse 1923–1934 m. buvo dislokuotas 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko štabas, pirmasis ir antrasis batalionai. 1925 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kariai prie kareivinių, 1927 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko sporto šventė. Iš sporto šventės grįžta Krašto apsaugos ministras plk. ltn. Juozas Papečkys (sėdi karietoje). 1926 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko šaudymo pratybos, 1925 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko šaudymo pratybos, 1925 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko siuvykla, 1925 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko šventė. Pirmame plane, prie stalo galo, nugara sėdi Krašto apsaugos ministras plk. ltn. Juozas Papečkys, jam iš dešinės sėdi pulko vadas plk. Petras Genys. 1926 m. liepos 1 d.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko raštas kariui Broniui Ambrozevičiui dėl santuokos, XX a. 3 – 4 deš.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kariai sportuoja, 1926 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko sporto varžybos. Pulko stadione karys atlieka šuolio į tolį pratimą, 1926 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko paradas, 1926 m. Pulko paradą priima prezidentas Kazys Grinius (priekyje). Už jo stovi Vyriausiojo štabo viršininkas plk. ltn. Kazys Škirpa. Prezidentui iš dešinės stovi Klaipėdos miesto burmistras Gustavas Šulcas. Pulko paradas suorganizuotas prezidento K. Griniaus vizito Klaipėdos krašte proga.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko lauko valgykla, XX a. 3-4 deš.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko puskarininkiai, XX a. 3 deš.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko manevrai Dovilų apylinkėse, 1926 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko ryšininkų kuopa, 1925 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko karys su maisto daviniu, XX a. 3 deš.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko parduotuvė, XX a. 3 deš.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kariai, padėję kasinėti Impilties (Įpilties) piliakalnį, 1933 m.
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko karių priesaika, 1927 m.
Sporto prizas Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko eiliniui Mykalojui Vėjalkai, įteiktas 1931 m. Laikrodį detaliau galite apžiūrėti čia: https://www.limis.lt/valuables/e/805446/592323636?searchId=34852446
Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kariai prie šarvuočio „Šarūnas“, XX a. 3 deš.
Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko karininkų laisvalaikis. Pulko 2-ojo bataliono karininkų „Ramovės“ nariai Macikų dvare dislokuotuose kareivinėse valgo. Centre – kpt. Vladas Ščeponavičius. 1927 m.
Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko karių Vasario 16-osios plakatas Klaipėdoje. Kairėje pusėje stovi anglies gamykla pastatas ant kurio matomas pakabintas užrašas „Bruno Dumont du Voitel“. 1926 m.
Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulke ruošiami pietūs, 1925 m.
Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kariai Vasario 16-osios parade Klaipėdoje. 1926 m.
Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko karininkai prie Klaipėdos švyturio, 1928 m.
Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kariai nukenksmina nebenaudojamus artilerijos sviedinius. XX a. 3 deš.
Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas sporto dienoje, 1926 m.