Sidabrinis bokalas

Istorinių daiktų rinkinyje saugomas originalus XVIII a. Gdansko (Dancigo) juvelyro-auksakalio Benjamino Berento (1713–1756) dirbinys – sidabrinis bokalas, papuoštas dvidešimt keturiais 1586 – 1727 m. taleriais. Bokalas paauksuotas, korpusas cilindro formos, puoštas sidabrinėmis monetomis ir iškalinėtais augaliniais ornamentais. Bokalo padas kiek platesnis, profiliuotas, raižytas augaliniu motyvu, dugne įmontuotas 1650 m. taleris. Dangtelis taip pat raižytas. Rankena profiliuota, dekoruota iškiliais augaliniais ornamentais. Bokalo aukštis– 19 cm, Ø–13 cm, svoris– 1691 g.

Sidabriniai bokalai ypač buvo populiarūs XVI–XVIII a. Europoje. Šiaurės Vokietijoje, Danijoje, Prūsijoje įsikūrę stambūs juvelyrų centrai savo dirbiniais aprūpino visą Baltijos jūros regioną. Ypač tam pasitarnavo Hanzos miestų prekybiniai ryšiai. Gdansko (Dancigo) meistrų gaminiai skyrėsi nuo kitų savo forma, dekoravimo ir atlikimo maniera. Jų sidabriniai bokalai buvo plataus cilindro formos, apačioje kiek platesniu, profiliuotu, dekoruotu padu, rankena – masyvi, apverstos „S“ formos, gausiai ornamentuota, užsibaigianti puošniu, dažnai dvišakiu smaigaliu vadinamu „nykštuku“, su kuriuo lengviau buvo atidaromas neaukštas, plokščias, profiliuotas bokalo dangtis. Kartais dangčio viršų papuošdavo stilizuota gyvūno (gulbės, stirnos) figūrėlė ar tiesiog rutulio formos rankenėlė. Bokalai pasižymėjo ornamentų įvairove: nuo įprasto augalinio motyvo iki sudėtingų religinės, mitologinės ar istorinės tematikos siužetų. Taip pat gana dažnai bokalai buvo puošiami sidabrinėmis monetomis. XIX a. sidabriniai bokalai prarado savo kaip naudojamų indų tiesioginę paskirtį, o buvo gaminami pagal užsakymus kaip dekoratyviniai dirbiniai.