Stepono Kolupailos fotografijų albumas iš kelionių po Lietuvą

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, hidrologo Stepono Kolupailos sudarytas fotoalbumas iš jo kelionių po Lietuvą, skirtas Lietuvos universitetų ir Lietuvos jaunimo metams paminėti.

Steponas Kolupaila (1892–1964) – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, hidrologas, visuomenininkas, fotografas, skautų globėjas. Profesorius būdamas itin plačių interesų, kupinas kantrybės ir entuziazmo, sistemingai lankė Lietuvos vandens telkinius, profesionaliai juos tyrinėjo. Pagaliau, dėl savo profesinio užsidegimo ir meilės Lietuvos gamtai, jis sugebėjo savo veikla sudominti ir į ją įtraukti Lietuvos studentų skautų bendruomenę. S. Kolupaila XX a. 3– 4 dešimtmečiais neabejotinai išpopuliarino vandens turizmą Lietuvoje, skatino visuomenę pažinti Lietuvos vandenis ir patiems individualiai juos tyrinėti ir gėrėtis. Profesoriaus sudarytą įspūdingą fotografijų albumą sudaro 1318 vnt. fotografijų iš 1934–1935 m. laikotarpio. Fotografijos daugiausia yra kontrolinio dydžio ir suklijuotos chronologine seka. Vartant albumo puslapius bei sekant vaizdiniais šaltiniais, išryškėja vandeningosios ir žavingosios Lietuvos peizažas. Fotografijų albume atsiskleidžia kone visa XX a. 4 deš. Lietuva –  tai tarsi kelionė skirtingų šalies regionų miestais, miesteliais, kaimeliais, jų upėmis, ežerais. Dalis profesoriaus įamžintų objektų  nėra išlikę, tad jų tuometis dokumentavimas, žiūrint iš dabarties pozicijų, yra neįkainojamas.

Muziejus fotografijų albumą iš privataus asmens įsigijo 1984 m.,  ir jis šiuo metu fotografijų skaičiumi tebėra didžiausias albumas Muziejaus rinkiniuose.

Steponas Kolupaila baigęs geodezijos studijas Rusijoje, 1921 m. persikėlė į Lietuvą, ir pradėjo dėstyti Dotnuvos Žemės Ūkio technikume, o netrukus tapo Aukštesniosios Technikos mokyklos dėstytoju Kaune. Nuo 1922 m. iki pat 1944 m. vasaros dirbo Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto) Technikos fakultete. Prof. S. Kolupaila dėstė hidraulikos, hidrologijos, hidrometrijos, melioracijos kursus. 1940–1941 m. profesorius tapo naujai suorganizuoto VDU Statybos fakulteto dekanu Kaune. S. Kolupaila su šeima gyveno Aukštojoje Fredoje (dab. K. Grybausko g. 28), šalia Botanikos sodo. Prasidedant antrajai sovietinei okupacijai, 1944 m. birželio mėn pr., S. Kolupaila su šeima persikėlė į Vokietijos Kempteno miestą, o nuo 1948 m. emigravo į JAV, kur iki mirties dirbo profesoriumi Notre Dame (Indiana) universitete.

Šalia akademinio darbo profesorius aktyviai organizavo ir vadovavo skautų ir studentų ekskursijoms baidarėmis Lietuvos upėmis ir ežerais, kas akivaizdžiai atsispindi ir jo sudarytame fotografijų albume. S. Kolupaila daug laiko ir energijos skyrė tikslui sukelti visuomenės entuziazmą Lietuvai pažinti. Hidrologas ne tik rašė ir kalbėjo, bet ir pats nuolat keliavo po Lietuvą, fotografavo ir savo patirtimi dalinosi spaudoje ir paskaitose. Hidrologas taip pat buvo tikras visuomenininkas – buvo Lietuvos Geografinės draugijos vicepirmininkas, Lietuvių-Švedų, Lietuvių-Amerikiečių ir Kalinių Globos Soterijos draugijų valdybų narys ir Lietuvos Fotomėgėjų sąjungos pirmininkas. Taip pat buvo Vytauto Didžiojo universiteto studentų skautų korporacijos „Vytis“ ir Technikos fakulteto studentų vyrijos „Plienas“ garbės narys.