Su gimimo diena, Vanage!

Šią dieną prieš 107 metus, 1918 m. kovo 6 d., JAV gimė vienas garsiausių Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai vadų – Adolfas Ramanauskas-Vanagas. 

10 įdomių faktų apie Adolfą Ramanauską-Vanagą:

1. Dar mokyklos laikais Adolfas aktyviai sportavo – pradedant nuo sniego mūšių iki kvadrato ir krepšinio. Turėjo išskirtinį kamuolio metimo stilių (abiem rankomis virš galvos), dėl kurio jis buvo sunkiai įveikiamas priešininkų. Beje, jis buvo puikus lengvaatletis, kur tik važiuodavo, visur laimėdavo šokdamas su kartimi.

A. Ramanauskas vaikystėje. JAV New Britain, 1920 m. A. Ramanauskaitės-Skokauskienės archyvas

2. Adolfas mėgo dainuoti, turėjo gražų balsą, gerą klausą, buvo muzikalus, grojo armonika, akordeonu, griežė smuiku.

A. Ramanauskas – Alytaus mokytojų seminarijos mokytojas, 1944 m. A. Ramanauskaitės-Skokauskienės archyvas

 3. Bent vieną kartą Adolfas Ramanauskas yra buvęs prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. 1938 m. čia jis apsilankė su kurso draugais iš Klaipėdos pedagoginio instituto. Reiktų manyti, kad Karo muziejų jis taip pat aplankė.

A. Ramanauskas – antras iš dešinės. A. Ramanauskaitės-Skokauskienės archyvas

4. Mokydamasis Kauno karo mokykloje priklausė sunkiųjų kulkosvaidžių būriui, pratybose tekdavo iš pozicijos į poziciją – kartais net ir šliaužte, „slepiantis nuo priešų“ – tempti sunkųjį kulkosvaidį. Daugumai tai buvo labai sunkus uždavinys, tačiau Adolfas lengvai tai įveikdavo, nes nuo jaunystės sportavo.

A. Ramanauskas-Vanagas (antras iš dešinės) su tarnybos draugais, 1940 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

5. Alytaus mokytojų seminarijoje (1942–1945 m.) dėstė karinį parengimą, miške ar seminarijos kieme mokė dar ir taktikos dalykų, į seminaristus kreipdavosi „būsimas kolega“ – tai jaunimui labai patiko.

A. Ramanauskas-vanagas Varėnos miškuose. 1947 m. vasara. A. Ramanauskaitės-Skokauskienės archyvas

6. Adolfas buvo geras raitelis, o žirgas buvo nepamainoma transporto priemonė partizanų gretose. Vanagas atsiminimuose rašė: „Mano arklys buvo eikliausias, niekuomet nevengdavo griovio, vandens ir, svarbiausia, jo nereikėdavo per daug raginti.“ Beveik – barono Miunhauzeno puikusis lietuviškas žirgas!

Dainavos apygardos partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas (sėdi iš kairės antras) su Kazimieraičio rinktinės partizanais. Priekyje iš kairės pirmas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. 1948 m. vasara. LCVA nuotrauka

7. Vanago kelionė iš Dzūkijos į visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą per Tauro, Kęstučio ir Prisikėlimo apygardų teritoriją ir atgal truko beveik pusę metų (nuo 1948 m. lapkričio iki 1949 m. balandžio).

Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos kariūnai aspirantai, stažuotėje Ukmergėje. Poilsio valandėlė prie Šventosios upės. A. Ramanauskas – pirmoje eilėje antras iš kairės. A. Ramanauskaitės-Skokauskienės archyvas

8. A. Ramanauską mes atpažįstame iš Vanago slapyvardžio. Kiti jo sakytiniai slapyvardžiai – Vytis, Savanoris, Granitas.

Alytaus mokytojų seminarijos pedagogai, (pirmoje eilėje iš kairės): Adolfas Ramanauskas, Šarkienė, Salmanavičiūtė, direktorius Mičiulis, Vainauskas, Kulikauskas, Matusevičienė, (antroje eilėje iš kairės): Bancevičius, K.Bajerčius, raštininkas Šarka. 1943 m. LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių nuotrauka

9. Partizano gyvenimas labai pavojingas, sužeidimai – dažni ir neišvengiami. Vienas sudėtingiausių sužalojimų, kurį partizanaudamas patyrė Vanagas – apsinuodijimas smalkėmis, kada bunkeryje gamino spaudai reikiamas klišes, 10 val. pragulėjo praradęs sąmonę, ilgą laiką jautė šio apsinuodijimo padarinius.

1947 m., A. Ramanauskaitės-Skokauskienės archyvas

10. A. Ramanausko-Vanago kaltinamąją bylą sudaro 20 tomų (6 631 lapai!) medžiagos ir papildoma kalinio asmens byla bei kalinio stebėjimo byla!

Gintauto Lukošaičio skulptūra „Vanagas su vanagėliais“ Karo muziejuje, 2021 m.