Futbolo karas dėl bananų: Salvadoras prieš Hondūrą
1969 m. tarp dviejų Centrinės Amerikos valstybių, Salvadoro ir Hondūro kilo Futbolo karas, kurio priežasčių reikia ieškoti ne futbolo aikštelėje ar tribūnuose, o bananuose.
Salvadoras buvo penkis kartus mažesnė valstybė, nei Hondūras, tačiau jo populiacija ir gyventojų tankis – daug didesnis. Neturtingi salvadoriečiai nelegaliai kirsdavo Hondūro sieną ieškodami laisvos žemės ūkininkavimui ir 1969 m., nelegaliu būdu į Hondūrą patekę salvadoriečiai sudarė jau 20% populiacijos.
Tuo metu Hondūrą valdė Osvaldas Lopezas Arejano, prieš kelis metus nuvertęs legitimią valstybės valdžią, su pretekstu apsaugoti šalį nuo Komunistinės Kubos įtakos. O. L. Arejano norėjo atrodyti legitimus vadovas, tad surengė prezidento rinkimus, kuriuos jis, be abejo, laimėjo triuškinančia persvara. Po naujojo prezidento inauguracijos šalies ekonomika pradėjo sparčiai ristis žemyn. Naujasis prezidentas neatsispyrė pagundai savo kišenes praturtinti JAV importo bendrovių siūlomais pinigais už kuriuos mainais leido supirkti bananus, pagrindinį Hondūro eksporto produktą, ir steigti savas plantacijas, nemokant jokių mokesčių, taip atimdama paskutinį pragyvenimo šaltinį iš sunkiai gyvenančių šalies ūkininkų. Gindamas save ir JAV kompanijas O. L. Arejano rado atpirkimo ožį – salvadoriečius imigrantus, prieš kuriuos buvo pradėta šmeižto kompanija, neva jie susigrobė derlingiausias žemes bei sukūrė bananų monopolį. Net ir kelias kartas Hondūre gyvenantys salvadoriečiai buvo suiminėjami ir deportuojami iš šalies, o jų derlius ir žemes parduodamos varžytinėse, kurias vis laimėdavo JAV kompanijos.
O tada prasidėjo FIFA pasaulio taurės atkrintamosios varžybos, kurių burtai lėmė, kad Hondūras ir Salvadoras turėjo žaisti tarpusavyje. Po kiekvienų serijos varžybų kildavo politiškai motyvuotos riaušės, kurias pakurstydavo ir tokie dalykai kaip, kad Salvadoro stadione vietoj Hondūro vėliavos iškeltas skuduras. Po kiekvienų rungtynių, Hondūras atsakydavo prieš salvadoriečius ūkininkus surengdamas pogromus. Po trečiųjų rungtynių Salvadoras neapsikentė ir paskelbė karą Hondūrui. Karas truko keturias dienas – tai vienas trumpiausių konfliktų, dažnai vadinamas ir 100 valandų karu. Per 100 valandų abi valstybės atliko keliolika anskrydžių, o Salvadoro kariuomenė spėjo gana giliai įžengti į Hondūro teritoriją. Karinius veiksmus pavyko nutraukti įsikišus JAV, kuri siekė užtikrinti savo kompanijų saugią veiklą regione ir užtikrinti netrikdomą bananų importą.
Laimėtojų šiame kare nebuvo – salvadoriečiai gavo saugų koridorių pasitraukti iš Hondūro ir repatrijuoti savo tautiečius, tačiau smarkiai išaugęs gyventojų skaičius ir apsunkinta ekonomika sukėlė pilietinį karą. Hondūre, nelikus atpirkimo ožio, o ekonomikai vis vieną ritantis žemyn kilo didelės protestų ir riaušių bangos ir jos diktatorius O. L. Arejano buvo nuverstas.
Kelialapį į FIFA pasaulio čempionatą laimėjo Salvadoras, tačiau jame nelaimėjo nė vienų rungtynių.
Futbolininkų nuotrauka: BBC