Tas laisvės nevertas, kas negina jos

Lietuvių tautai niekada nebuvo svetima savanorystės idėja. Jos vedami, skirtingu laiku Tėvynės ginti stojo įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmonės. Priešindamiesi ginklu, žodžiu, spauda ir tikėjimu, jie stengėsi iškovoti ir įtvirtinti valstybingumą bei nepriklausomybę.

XX a. pab., dar prieš paskelbiant, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, jau buvo galvojama apie kariuomenės atkūrimą. Pirmieji žingsniai buvo žengti 1989 m., kai pradėjo kurtis savanorių-žaliaraiščių būriai. 1990 m. buvo pradėta kurti karinė sistema, formuojama ir įgyvendinama krašto apsaugos koncepcija, o savanorių telkimąsi paspartino sovietų agresijos stiprėjimas. 1991 m. sausio įvykiai pasiekė kulminaciją, kai priešiškos jėgos stengėsi palaužti Lietuvos nepriklausomybės gyvybingumą. Šie įvykiai pakėlė dešimtis tūkstančių žmonių. Kario priesaiką davė ir savanoriais stojo ne tik į tam tikras struktūras organizuoti Parlamento ir kitų objektų gynėjai, savanoriais buvo tūkstančiai jokioms struktūroms nepriklausančių žmonių. Tuo pačiu metu 1991 m. sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, nuo 1998 m. gegužės 5 d. – Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)), kuri įteisino grėsmės atveju pasiryžusių ginti valstybę savanorių veiklą. Šios, piliečių savanoriškumo principu suformuotos, tarnybos pagrindiniai tikslai ir funkcijos buvo saugoti svarbius valstybinius, ūkio objektus, padėti likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius, prireikus, padėti pasienio apsaugos tarnyboms saugoti pasienį, policijai – užtikrinti viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rimtį ir saugumą, gresiant valstybės saugumui, vykdyti teritorinę krašto gynybą. Nuo 1993 m. SKAT taip pat vykdė karo prievolininkų registraciją, šaukimą, atsargos prievolininkų apskaitą, atliko mobilizacines užduotis. 2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, KASP perėjo nuo teritorinės prie kolektyvinės gynybos.

Savanorių pajėgos saugo šalies gynybinius objektus, o krizės ir karo metu – strateginius šalies objektus, administruoja kariuomenės rezervą, rengia specialistus, galinčius dalyvauti tarptautinėse operacijose, ekstremaliais atvejais teikia paramą gyventojams bei yra pasirengę priimti paramą iš užsienio valstybių. Šioje kilnojamoje parodoje atsispindi ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kūrimosi istorija, jų indėlis į 1990–1992 m. įvykius Lietuvoje. Parodą parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyrius, parodos dailininkė – Rasa Gricienė. 

PARODĄ SURADO: 13 kabinamų tentų. Tentų išmatavimai: 80×160 cm.

Parodą galite užsisakyti el. p. [email protected] arba tel. +370 37 22 28 47.