Pradžia / Naujienos / Trečiajam pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkui – 105 metai
Trečiajam pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkui – 105 metai
2024-05-04
Dalintis:
Kaip žinome, 1930 m. galime laikyti Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto vardo suteikimo vajumi. Nors įkurtas gerokai anksčiau, būtent šiais metais šio karvedžio vardą gavo ir mūsų muziejus. Tačiau šiandien pakalbėkime apie karinį dalinį, kuris šį vardą gavo dar 1920 m. vasario 16 d. Be abejo, kalbame apie Trečiąjį pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulką. Šiandien minime ne jo krikštynas, o 105-ąsias „gimimo“ metines. Būtent 1919 m. gegužės 4 d. karininkui Pranui Liatukui pavesta Raseiniuose pradėti formuoti trečiąjį pėstininkų pulką.
Pradžia toli gražu nepriminė Vytauto didžiojo galybės. Vaizdas buvo visiškai priešingas –negausiam karių kiekiui trūko ginklų, uniformų, batų, maisto, pinigų. Taip pat žinome garsųjį Vytauto atsitraukimo manevrą, tapusį kertiniu lemtingajame Žalgirio mūšyje. Deja, šiame pulke pasitaikė opi atsitraukimo, skirtingai nei Vytauto atveju, be sugrįžimo atgal į mūšio lauką problema. O toks atsitraukimas, kaip žinia, yra ne kas kita, kaip pats tikriausias dezertyravimas. Tokia nemalonią tendenciją lėmė ne viena priežastis. 1919 m. liepą į pulką buvo įtrauktas Šiaulių batalionas, savaime suprantama, suformuotas daugiausiai Šiaulių krašto vyrais. Pulką perkėlus į Panevėžį, kur tuo metu buvo telkiamos pajėgos prieš kraštą puolusius bolševikus, Šiaulių bataliono kariai pradėjo masiškai trauktis iš pulko. Be abejo, nepamirškime žymiai labiau suprantamų priežasčių – blogas pulko aprūpinimas, priešiškos propagandos veiksnys, netinkamas kai kurių karininkų elgesys, karo baimė ir kt.
Nors ši problema buvo pakankamai ryški, kad apie ją net užsiminėme, tai tik parodo nelengvą pulko ir bendrą visos kariuomenės kūrimosi pradžią. Žymiai svarbiau prisiminti tai, ką pulkui pavyko nuveikti nepaisant visų problemų ir negandų. Tiksliau sakant, prisiminkime kaip tas problemas ir negandas, vilkinčias priešiškų kariuomenių uniformomis, pavyko įveikti. Drąsiomis operacijomis ir tvirtu fronto saugojimu, nepaisant gana dažnai pasitaikančių netekčių pulkas užsitarnavo patikimo ir ryžtingo dalinio statusą. Ką tik paminėtos drąsos, tvirtybės, patikimumo, ryžto savybės neabejotinai siejasi būtent su Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu Vytautu, kurio vardą pulkui buvo lemta nešioti.
Peržvelgiant likusį pulko gyvenimą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, svarbiausia paminėt, kad tas gyvenimas buvo nutrūkęs. 1926 m. pulkas buvo išformuotas, bet 1935 m. vėl atkurtas. Deja, bet antrą kartą pulko gyvavimą nutraukė ne prisitaikymas prie taikos sąlygų, o būtent karas ir sovietinė okupacija. Tačiau tuo pulko gyvavimas visgi nesibaigė, jo tradicijas šiandien tęsia Vytauto Didžiojo Jėgerių batalionas.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Privatumo politika