Virtuali edukacinė pamoka „Miško broliai: kovos ir kasdienybė“
2021 m. paskelbti vieno žymiausių partizanų – Juozo Lukšos-Daumanto – metais. Prisimindamas šio partizanų vado nuopelnus, ginant Lietuvos nepriklausomybę, veiklą Vakaruose, aktyvų laisvės kovotojų telkimą, pagarbą ir ištikimybę savo šaliai bei kovos draugams, Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato naujausią edukacinę vaizdo pamoką „Miško broliai: kovos ir kasdienybė“.
„Edukacinėje vaizdo pamokoje, skirtoje 5-12 klasių moksleiviams, atskleidžiama nelengva antrosios sovietinės okupacijos situacija šalyje, partizanų, vadinamų miško broliais, kasdienybė, sunkių apsisprendimų akimirkos ir kovos. Tikime, kad toks vizualus turinys yra tinkamas būdas papildyti mokyklose pristatomą ypatingai reikšmingą laikotarpį, parodyti sudėtingų pasirinkimų svarbą“, – sakė istorikė Erika Kisieliūtė.
Dažnas partizanas pajėgdavo išsilaikyti vos vienerius, sėkmingesniu atveju – dvejus metus. Mūšyje žuvusius ar nelaisvėje nukankintus kovotojus pakeisdavo kiti. Neįtikėtina, tačiau net ir tokiomis nelygiomis kovos sąlygomis partizanas Juozas Lukša-Daumantas, padedamas kelių bendražygių, sugebėjo du kartus prasiveržti pro akylai saugomą Sovietų Sąjungos pasienio zoną. 1950 m., apmokytas prancūzų ir amerikiečių žvalgybos mokyklose, oro desantu grįžo į Lietuvą, nors ir pats puikiai suvokė, kad ginkluotas pasipriešinimas silpsta, o greitų pokyčių viltis tolsta.
Nepajėgdami greitai sutriuškinti partizanų, Sovietų Sąjungos funkcionieriai griebėsi provokacijų ir išdavystės tinklų kūrimo taktikos, o bandydami sumenkinti Lietuvos miško brolių įvaizdį tiek Lietuvos, tiek vakarų valstybių gyventojų akyse, ėmė platinti faktais nepagrįstus išsigalvojimus apie Juozo Lukšos ir kitų partizanų vadų bendradarbiavimą su nacistine Vokietija vykdant nusikaltimus žmogiškumui. Šie prasimanymai nėra pagrįsti istoriniais šaltiniais ir kvalifikuotais tyrimais, tačiau net ir šiandien vis dar išnyra Lietuvos ir užsienio viešojoje erdvėje.
Kryptingai skleidžiamą melą efektyviausiai nugali tiesa: beveik dešimtmetį trukęs karas po karo pareikalavo ne mažiau kaip 20 000 Lietuvos kovotojų gyvybių, tačiau sykiu pelnė Lietuvai neįkainojamą pergalę – mūsų kūnuose įdiegtą pasipriešinimo geną, atvėrusį kelią į Nepriklausomybės atkūrimą.
Projekto autorius: Vytauto Didžiojo karo muziejus
Partneriai: Lietuvos liaudies buities muziejus