Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjui ir sielai brg. gen. Vladui Nagevičiui – 145!

Jei prieš šimtmetį būtumėte inteligentas ar valstybės vadovas, likus savaitei iki Joninių, galimai, jau žinotumėte, kur jas švęsite. Garbingieji svečiai rinkdavosi Babtyno dvare, kur juos šia proga sukviesdavo naują Žemaitkiemio vardą savo valdoms suteikęs šeimininkas generolas Vladas Nagevičius. Bet neskubėkime. Šiandien minime kitą šventę – būtent šio Joninių organizatoriaus 145-ąsias gimimo metines.

Neabejotina, kad V. Nagevičius gebėjo rengti įvairias iškilmes – juk būtent jam 1939 m. buvo pavesta organizuoti Vilniaus krašto susigrąžinimo šventę atgautoje sostinėje. Toks pasirinkimas visiškai suprantamas – per visą Pirmosios Respublikos laikotarpį šis eruditas vien Karo muziejaus sodelyje surengė daugybę iškilmingų ir gausiai lankomų švenčių.

Dar iki džiugių progų reikėjo rodyti organizavimo ir planavimo gabumus. O šis šviesuolis tai tikrai mokėjo. Tad pradėkime… Be abejo, mums pats mieliausias jo nuopelnas – Karo muziejaus organizavimas, siekiant išsaugoti ką tik krašte praūžusių ir laisvę išsaugojusių Nepriklausomybės kovų palikimą. O šiame kare matome taip pat itin svarų generolo indėlį – 1918 m. rudenį dar tik kalantis pirmiesiems kariuomenės daigams, V. Nagevičius skelbiamas Krašto apsaugos tarybos nariu. Taip pat nepamirškime gydytojo išsilavinimo – 1910 m. baigta Sankt Peterburgo karo medicinos akademija – tad V. Nagevičius tapo pirmuoju Lietuvos kariuomenės karo gydytoju. Nuo 1918 m. gruodžio iki pat sovietinės okupacijos vadovavo Karo sanitarijos tarnybai ir taip pat įkūrė Sanitarijos puskarininkių mokyklą, Aukštuosius karo sanitarijos kursus.

Išsiaiškinome, kad šią gimimo dieną tikrai švenčiame mes, Vytauto Didžiojo karo muziejus, taip pat Karo medicinos tarnyba. Tačiau šios asmenybės buvo pilna visur: įsteigė Karininkų ramovę, įkūrė Moterų komitetą, išaugusį į Didžiosios kunigaikštienės Birutės draugiją, rūpinosi Gyvūnų globos draugijos įkūrimu, įsteigė Karo invalidų šelpimo komitetą, įkūrė Lietuvos jūrininkų sąjungą bei jūrininkų mokyklą, vadovavo Lietuvai pagražinti draugijai, Lietuvos sporto lygai, organizavo olimpinį sąjūdį, Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo iniciatorius. O dar net neužsiminėme apie archeologinę veiklą, pomėgius, asmenines vertybes… Aprėpti šio generolo, jūrininko, gydytojo, archeologo gyvenimui reiktų parašyti storulę knygą. Paprasčiau tiesiog džiugiai konstatuoti, kad šią dieną švenčia visa Lietuva, prieš 145-erius metus Kretingoje sulaukusi ją puoselėjusio, gynusio ir gražinusio sūnaus.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.