Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius papildė vertybės iš Alvydo Vakausko ginklų kolekcijos

2024-2025 m. Vytauto Didžiojo karo muziejus įsigijo ir dovanų gavo per trisdešimt šaltųjų ginklų iš Alvydo Vakausko (1967-2024) privačios šaltųjų ginklų kolekcijos. Rinkinius papildę ginklai yra įvairūs, įdomūs ir turintys istorinę vertę. Tai yra įvairių tipų kardai, špagos, durtuvai, durklai, šaškės, apimantys laikotarpius nuo Rusijos imperijos iki mūsų laikų atkurtos Lietuvos Kariuomenės durklų. Vytauto Didžiojo karo muziejus dėkoja Vakauskų šeimai už pasitikėjimą ir brangių istorinių reliktų patikėjimą.

Jei ginklus sietume su asmenybėmis ir Lietuvos Kariuomenės istorija, tai vertingiausias ginklas neabejotinai yra Lietuvos Kariuomenės vado generolo Silvestro Žukausko (1860-1937) kardas. Jaunystėje, 1883-1887 m., generolas mokėsi Vilniaus junkerių mokykloje ir kardą už fechtavimąsi espadronais gavo 1884 m. Čia yra gera proga prisiminti, kad muziejaus rinkiniuose jau saugomi 1915 m. ir 1927 m. Silvestrui Žukauskui dovanoti kardai. Viso muziejuje saugomi trys Lietuvos Kariuomenės vado kardai – unikalus Lietuvoje dalykas.  

Gausioje kolekcijoje yra pora kardų iš XVIII-XIX a. pirmosios pusės Rusijos imperijos. Tai yra 1763 m. ir 1763/1807 m. modelio pėstininkų trumpieji kardai (tesakai), 1826 m. kirasyrų palašas ir 1827 m. kavalerijos kardas. Šitokiais ginklais, gamintais Tuloje ir Pietų Uralo Zlatousto gamykloje, buvo apginkluoti Rusijos imperijos kariuomenės kariai. Dar vienas kavalerijos kardas, nenaudotas Lietuvos Kariuomenėje ir gerokai senesnis, gamintas XIX a. Tuloje, išsiskiria makšties puošmena – kaukole su dviem sukryžiuotais kaulais. Karyboje tai nėra labai originalus puošybos motyvas, bet atrodo gražiai.

Vėlesnių laikotarpių ginklai liudija iš 1918 m. išsilaisvinusios Lietuvos istoriją. Tai yra 1881/1910 m. modelio kazokiška karininko šaškė, išskirtinė tuo, jog turi ir Rusijos imperijos, ir Lietuvos Respublikos simboliką. Geležtėje yra įmušta caro Nikolajaus II (1868-1918) monograma, o ant rankenos žiedo įmušta „ALYTAUS“ ir „ŠAULĖS“. Rankenos galvoje galima matyti, kad ant Rusijos imperijos simbolių prilituotas balto metalo Vytis. Lietuvos Kariuomenės kavaleristai taip pat naudojo 1927 m. modelio sovietines šaškes, taip pat puoštas Vyčiu.

To meto Lietuvos Kariuomenės istoriją liudija ir šautuvų durtuvai. Tai yra čekoslovakiški 1923 m. modelio eksportiniai durtuvai, skirti 1924 m. modelio Mauser šautuvams. Labai gerai įsižiūrėjus galima matyti žymėjimus Gediminaičių stulpus.

Šaškės ir durtuvai – kasdieniai kareivių palydovai, o kolekcijoje yra ir prabangesnių karininkų kardų. Tai yra XX a. 3-4 deš. kompanijos „Weyersberg, Kirschbaum und Cie“ Zolingene, Vokietijoje, gaminti paradiniai karininkų kardai, karininkų špagos, kavalerijos kardai. Paradiniai karininkų kardai puošti ėsdintomis geometrinių ir augalinių motyvų kompozicijomis. Ten pat gamintos 1923 m. modelio karininkų špagos (išskyrus vieną, gamintą Didžiojoje Britanijoje) taip pat yra puošnios, dekoruotos Vyčio kryžiais ir netgi kompozicijomis su Lietuvos Kariuomenės laimėtais mūšiais ir jų datomis. Zolingene tuo pačiu laikotarpiu gaminti ir kavalerijos kardai, kurių dalis, tikėtina, priklausė generolams.

Alvydas Vakauskas turėjo ir atkurtos Lietuvos Kariuomenės šaltųjų ginklų. Muziejaus rinkinius papildė XX-XXI a. sandūroje gaminti projektiniai jėgerių karininkų ir jėgerių garbės durklai, puošti Vytauto Didžiojo simboliais, meistro inicialais „V. L.“, Vėžio zodiako ženklais, jėgerių ženklo miniatiūromis. Taip pat į muziejų atkeliavo ir SKAT (Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos – dabartinio KASP) kovinis peilis.