Vytauto Didžiojo karo muziejui vadovaus Rita Malinauskienė
Vytauto Didžiojo karo muziejui vadovaus Rita Malinauskienė, ilgametė šio muziejaus darbuotoja. Prieš tai ji vadovavo Karo technikos, Restauravimo skyriams, dėstė Kauno kolegijoje Meno kūrinių konservavimo ir restauravimo dalykus. Į šias pareigas ji paskirta po to, kai laimėjo Krašto apsaugos ministerijos surengtą konkursą.
„Vytauto Didžiojo karo muziejus – inovatyvi, atvira, kartu su naujausiomis technologijomis ir interaktyviomis reklamos priemonėmis į priekį žengianti institucija. Muziejuje ir už jo ribų vyksta unikalios edukacinės programos, kuriamos šiuolaikiškos kilnojamos ir stacionarios parodos, taikomi naujausi virtualių parodų kūrimo metodai, organizuojami skirtingoms auditorijoms pritaikyti renginiai, bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene pildomi muziejaus fondai. Mano tikslas – ne tik tęsti tokio atviro ir modernaus muziejaus kūrimą, bet ir įveiklinti iki šiol visuomenei neprieinamas muziejaus erdves, plėsti bendradarbiavimą su užsienio muziejais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir lietuvių bendruomenėmis bei, atsižvelgiant į pasaulinę praktiką, pritaikyti muziejaus ekspozicijas šiuolaikinės, technologiškai reiklios visuomenės poreikiams.“, – sako naujoji muziejaus direktorė.
R. Malinauskienė įvardijo ir didžiausius laukiančius iššūkius. Pirmasis – įveiklinti pilną muziejaus kompleksą, saugyklas bei Karo technikos ekspoziciją. Šių erdvių atvėrimas, išplėstas muziejinių vertybių pristatymas, skatins visuomenės susidomėjimą karybos istorija, stiprins susidomėjimą šiuolaikine Lietuvos kariuomene bei ugdys pilietišką ir patriotišką jaunąją kartą.
Antrasis – padaryti muziejų matomu ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Įgyvendinant šį tikslą svarbu ne tik glaudžiai bendradarbiauti, bet ir įgyvendinti bendrus projektus su lietuvių bendruomenėmis, užsienio muziejais, nevyriausybinėmis organizacijomis. Tokiu būdu bus užtikrintas platesnis visuomenės įtraukimas į muziejaus veiklą, modernesnių sprendimų įgyvendinimą, didesnę karybos istorijos sklaidą bei atskirties tarp diasporos ir lietuvių, gyvenančių tėvynėje, mažinimą.
Trečiasis – atsižvelgiant į pasaulinę praktiką, atnaujinti esamas muziejaus ekspozicijas. Pasaulinė praktika rodo, kad efektyvi ir visuomenei patraukli ekspozicija yra ta, kuri atnaujinama kas dešimtmetį. Tam, kad muziejus išliktų konkurencinga ir šiuolaikiška kultūrinė įstaiga pasaulyje, ekspozicijos turi tapti patrauklios ir reikliausiai jaunajai kartai.
Naujoji direktorė į muziejų dirbti atėjo prieš 25 metus, įgijusi dailininko-restauratoriaus specialybę. Ji taip pat studijavo istoriją Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete įgijo vadybos magistro laipsnį.
Apie Vytauto Didžiojo karo muziejų:
1921 m. vasario 16 d. Kaune buvo iškilmingai atidarytas Karo muziejus, kuriam 1930 m. suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Muziejus veikti pradėjo dar XIX a. pabaigoje statytame mediniame pastate, o 1936 m. vasario 16 d. iškilmingai perkeltas į naujuosius Muziejaus rūmus. Šiame architektūros paveldo pastate, suprojektuotame architektų Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Krikščiukaičio, Vytauto Didžiojo karo muziejus, priklausantis Krašto apsaugos ministerijai, įsikūręs ir šiandien.
Įdomi ir muziejaus kiemelio istorija – vieni žymiausių Vytauto Didžiojo karo muziejaus įėjimą saugantys liūtai, į Kauną atkeliavo iš Astravo dvaro. Jie, užsakius grafui Jonui Tiškevičiui, iš ketaus išlieti Sankt Peterburge XIX amžiaus viduryje. Pastačius naują Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatą, grafo Tiškevičiaus sūnus Jonas Tiškevičius padovanojo liūtus muziejui.
Muziejaus istorijoje reikšmingas pirmosios bei antrosios sovietinių bei nacistinės okupacijų laikotarpis. Muziejus buvo priverstas sunaikinti okupacinių režimų ideologijai ir propagandai neparankius eksponatus, istorinius paminklus. Okupacijų metais keitėsi ir Muziejaus pavadinimas: 1940–1941 m. ir 1944–1956 m. Muziejus vadintas Kariškai-istoriniu, 1956–1990 m. – Kauno valstybiniu istorijos muziejumi, tik nacių okupacijos metais buvo išsaugotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas. Nepaisant antrosios sovietinės okupacijos metais tęsiamo istorinių relikvijų naikinimo ir ideologinės propagandos, visuomenės akyse muziejus išliko nepriklausomos Lietuvos simboliu. 1988 m., prasidėjus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, visuomenės pastangomis buvo atkurtas Muziejaus sodelis, darbuotojai išardė ideologizuotas, propagandines ekspozicijas ir pakeitė jas liudijančiomis lietuvių tautos ir kariuomenės tragediją Antrojo pasaulinio karo metais bei sovietinės okupacijos realybę. 1990 m. sausio 30 d. sugrąžintas senasis Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas, o nuo 2006 m. sausio 1 d. Muziejus grįžo pas savo steigėją ir vėl tapo pavaldžia Krašto apsaugos ministerijai įstaiga.
VDKM muziejus nuo įkūrimo išlaikė pirminius iškeltus tikslus – išsaugoti Lietuvos kariuomenės istoriją, formuoti istorinę atmintį, atsižvelgiant į informacinės visuomenės būdo bruožus ir šiuolaikines galimybes aktualinti ir tinkamai pristatyti laisvės kovų istoriją, naudoti muziejaus artefaktus kaip pavyzdį, kuris puoselėtų dabarties ir ateities visuomenės patriotiškumą bei pilietiškumą. Šie tikslai įgyvendinami atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės poreikius, technologinius pokyčius bei pasaulines tendencijas – muziejuje įdiegta virtuali ir papildyta realybė, edukacinės programos vedamos už muziejaus ribų, pristatant muziejaus veiklą dalyvaujama netradiciniuose renginiuose.