Žvilgsnis į parodą „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“
Laisvė, brolybė, bendras sutarimas ir renesanso narsa, pamažu peraugusi į barokišką santūrumą – vertybės, kuriomis gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) piliečiai ir gynėjai. Apie tai pasakojama parodoje „Sarmatų karvedžiai“. Pasitelkiant garsiausių karvedžių portretus, jų naudotą ginkluotę bei politinę literatūrą, trimis pjūviais pristatoma bendra Abiejų Tautų Respublikos tautų istorija. Paroda pasakoja apie laisvos Respublikos idėją ir jos gynėjus – bajorus – savo tėvynės motinos sūnus. „Laisvi laisvos tautos sūnūs esame“ – taip save įvardino LDK politinė tauta, laisvę iškėlusi į vertybių panteoną.
Parodoje persipina keletas pasakojimų, bandančių paaiškinti ATR gimimą, piliečių istorinę savimonę, valstybingumo ir politinių idėjų raidą, Antemurale Christianitatis sampratą bei sarmatizmą – Rytų ir Vakarų kultūrų lydinį, tiltą tarp šių dviejų pasaulių. Kaip gi be karybos! Lankytojai sužinos apie žymiausius to meto mūšius, vadų karinės minties genialumą, strategiją ir taktiką.
Į parodą Kaune atkeliavo daugiau nei du šimtai autentiškų XVI–XVII a. eksponatų iš penkiolikos Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos muziejų. Tai yra ginklai, šarvai ir kiti karybos istorijos reliktai, tapybos darbai, puošybos elementai, monetos ir medaliai, literatūra ir t.t. Tokia unikalių eksponatų gausa išryškina LDK ir ATR sarmatų karvedžių etosą, vertybes ir politinę kultūrą. Parodoje iškylantys sarmatų karvedžiai primena mums apie tvirtą Antemurale Christianitatis pasaulėžiūrą ir gyvenimo būdą – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos žmonių pastatytą krikščionybės bastioną, po bendra vėliava gynusį europietiškąją civilizaciją.
Parodoje ne tik pristatomi eksponatai, tačiau vyks ir Lietuvos bei Lenkijos istorikų paskaitos, filmų peržiūros, savaitgalio edukacinė veikla moksleiviams ir šeimoms. Į šiuos užsiėmimus pakviesime jau rudenį!
Paroda „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki 2024 m. lapkričio 16 d.
Kiekvieną trečiadienį 17:30 kviečiame dalyvauti ekskursijoje ir apžiūrėti šią parodą kartu su kuratoriumi. Jums tereikia užsiregistruoti ir nusipirkti Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo bilietą. Informacija ir rengiamų ekskursijų anonsai – vdkaromuziejus.lt ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus socialiniuose tinkluose.
Parodos organizatoriai:
Vytauto Didžiojo karo muziejus (Lietuva)
Lvivo istorijos muziejus (Ukraina)
Pagrindinis parodos partneris
Adomo Mickevičiaus Institutas (Lenkija)
Adomo Mickevičiaus Institutas yra valstybinė kultūros įstaiga, siekianti pasaulį sudominti Lenkijos kultūra. Institutas dirba su užsienio partneriais ir skatina tarptautinį kultūrinį dialogą, atitinkantį valstybės užsienio politikos tikslus. Institutas prisidėjo įgyvendinant projektus 70 šalių 6 žemynuose, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Izraelį, Vokietiją, Turkiją, JAV, Kanadą, Australiją, Maroką, Ukrainą, Lietuvą, Latviją, o taip pat Kiniją, Japoniją ir Pietų Korėją. Aukšta instituto projektų vertė ir kokybė yra įvertinta tarptautinių parodų ir festivalių apdovanojimais. 2023 m. Londono dizaino bienalėje Adomo Mickevičiaus instituto parengtas Lenkijos paviljonas „Būtinybės poetai“ buvo apdovanotas medaliu.
Instituto pasididžiavimas CULTURE.PL – aktualių kultūros naujienų platforma, aptarianti įdomiausias Lenkijos kultūros naujienas ir fenomenus bei publikuojanti turinį trimis kalbomis: lenkų, anglų ir ukrainiečių.
Adomo Mickevičiaus Institutas yra išlaikomas Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis.
Parodos partneriai:
Biržų „Sėlos“ muziejus
Karaliaus Jono III Sobieskio rūmai Vilanove
Kauno kino centras „Romuva“
Kėdainių krašto muziejus
Lenkijos kariuomenės muziejus Varšuvoje
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Lietuvos nacionalinis muziejus
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Privati Raudeliūnų kolekcija
Rokiškio krašto muziejus
Šiaulių „Aušros“ muziejus
Trakų istorijos muziejus
Vilniaus universiteto biblioteka
VŠĮ „Viduramžių pasiuntiniai“
Meno galerija „Walker“ Liverpulyje
Parodos globėjas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas
Paroda iš dalies finansuota Lietuvos kultūros tarybos lėšomis
Informaciniai partneriai:
15min.lt
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Parodos kuratoriai:
Vidmantas Airini, Arvydas Pociūnas, Kristina Petrauskė
Parodos koordinatorius
Jindřich Čeladín
Parodos dizaineriai:
Saulius Valius, Vilma Bražiūnaitė, Ona Vėliūtė
Parodos rengėjai:
Deividas Lukas Bankus, Sibilė Plančiūnaitė, Kęstas Vasilevskis, Adomas Norvydas
Restauratorės:
Pajauta Kudlinskienė, Eglė Grigaitienė, Dominyka Gimžauskaitė-Šilkaitienė
Kalbos redaktorė
Sigita Meškinienė