2025 m. vasario mėnesio tema – Pirmoji divizija (II dalis)

2025 m. sausio 28 d. buvo oficialiai atkurta Pirmoji Lietuvos kariuomenės divizija. Tai yra puiki proga prisiminti, kad divizijos pajėgumas mūsų kariuomenei nėra naujiena. Divizija egzistavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ir 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenėse. Jau aptarėme Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės Pirmąją diviziją, o dabar apie – atkurtos Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją.

Pirmoji atkurtos Lietuvos kariuomenės divizija kūrėsi dar Nepriklausomybės kovose. 1919 m. pulkai buvo sujungti į brigadas ir 1920 m. Pirmosios brigados pagrindu buvo suformuota Pirmoji divizija. Ir ji buvo labai svarbi atmušant priešus ir išsaugant valstybę. Būtent Pirmosios divizijos kariai užėmė Vilnių, dalyvavo kovose su lenkais, kuomet generolo Liucjano Želigovskio pajėgos skverbėsi gilyn į Lietuvą. Pirmosios divizijos kariai kartu su kitais Lietuvos kariuomenės daliniais sustabdė lenkus prie Širvintų ir Giedraičių 1920 m. lapkritį.

Paminėtina, kad Pirmoji divizija nebuvo paskutine divizija. Buvo suformuotos ir Antroji, ir Trečioji, pradėta formuoti ir Ketvirtąją diviziją. Pastarosios pagrindu 1923 m. buvo suformuota trumpai egzistavusi Pasienio sargybų divizija. 

Kariuomenėje dalykai nuolat kinta ir transformuojasi. Aktyviems kovos veiksmams aprimus ir stojus ramesniam metui, divizijos pertvarkytos į karo apygardas su joms priskirtomis apskritimis. Iš pradžių veikė trys karo apygardos su štabais Panevėžyje (I apygarda), Kaune (II apygarda) ir Marijampolėje (III apygarda). Po 1926 m. karinės apygardas sudarė karo sritys. I apygardos štabas liko Panevėžyje, II – Kaune, o III apygardos štabas buvo išformuotas ir karo sritys perėjo Vyriausiojo štabo Mobilizacijos štabo viršininko žinion. 1927 m. III apygarda buvo atkurta ir iki 1930 m. apygardos buvo tokios: I apygardos štabas – Panevėžyje, II apygardos štabas – Kauno Panemunės rajone, III apygardos štabas – Šiauliuose.

Gali pasirodyti painoka, ypač turint omeny keliasluoksnę struktūrą su visomis apskričių komendantūromis ir besikeičiančiomis ribomis. Bet 1930-1931 m. apygardų štabai buvo pertvarkyti į divizijų štabus ir karo apygardos tapo pėstininkų divizijomis. Visą laiką Panevėžyje veikęs I apygardos štabas virto Pirmosios pėstininkų divizijos štabu.

Sovietų okupacijos išvakarėse divizijai priklausė 3 pėstininkų ir 2 artilerijos pulkai, Vilniaus miesto, Biržų, Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Rokiškio, Švenčionėlių, Trakų, Ukmergės, Utenos ir Zarasų apskričių komendantūros. Kaip dabartinėje Lietuvos kariuomenėje, kaip Abiejų Tautų Respublikoje, taip ir 1918-1940 m. Lietuvoje divizija nebuvo visa dislokuota vienoje vietoje.

Divizijos štabas buvo Panevėžyje ir tik 1939 m. spalį persikėlė į atgautą Vilnių. Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas buvo dislokuotas Ukmergėje, o vėliau irgi persikėlė Vilnių. Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko batalionai buvo įsikūrę Panevėžyje, Kupiškyje ir Ukmergėje. Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko (išformuotas 1926-1935 m.) batalionai buvo dislokuoti Kėdainiuose, Raseiniuose ir Seredžiuje. Divizijai buvo priskirti Pirmasis ir Antrasis artilerijos pulkai. Pirmasis artilerijos pulkas buvo išdėstytas Panevėžyje, Kupiškyje ir Ukmergėje, Antrasis – Kėdainiuose, Raseiniuose ir Seredžiuje.

Dalinių dislokaciją įtakojo ir Lietuvos sienų kaita. Vienaip buvo Nepriklausomybės kovų metu ir netekus Vilniaus krašto, kitaip buvo atgavus Klaipėdos kraštą, vėl padėtis keitėsi netekus Klaipėdos krašto ir atgavus Vilniaus kraštą. Šie faktoriai lėmė ir Pirmosios divizijos dalinių judėjimą.

1939 m. rugsėjį prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Pirmoji divizija buvo mobilizuota ginti Lietuvos sienų ir užtikrinti šalies saugumą. Mobilizacija buvo įvykdyta per dvi paras ir kariai užėmė pozicijas palei administracinę liniją su Lenkija. Okupuotai Lietuvai kovojant už laisvę, nemažai Pirmosios divizijos karių įsitraukė į rezistenciją.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.